Arabijos vyskupas: didžiulis Pranciškaus indėlis į tarpreliginį dialogą
Kapucinas vyskupas Paolo Martinelli nuo 2022 m. gegužės mėn. paskirtas apaštališkuoju vikaru Pietų Arabijoje – Katalikų Bažnyčios teritorinėje jurisdikcijoje, apimančioje Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną ir Jemeną. Iš jo rezidencijos Abu Dabyje atsiveria vaizdas į Šv. Juozapo katedros kiemą, kurį Pranciškus aplankė 2019 m. vasarį per savo kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus, įėjusią į istoriją dėl to, kad kartu su Al Azharo didžiuoju imamu Ahmadu Al-Tayyibu pasirašė dokumentą apie žmonių brolybę.
Paolo Martinelli, buvęs Milano vyskupas augziliaras, pabrėžia didžiulį popiežiaus indėlį į tarpreliginį dialogą. „Jis padarė daugybę gestų, pabrėžusių skirtingų tikėjimų žmonių dialogo svarbą“, – aiškina jis. Vyskupas pabrėžia, kad dokumentas apie žmonių brolybę yra unikalus ir pranašiškas tekstas, žymintis naują skyrių tarpreliginio dialogo istorijoje. Visų pirma todėl, kad pirmą kartą dokumentą kartu pasirašė Katalikų Bažnyčios vadovas ir didžiausios islamo bendruomenės – sunitų – autoritetas. Dokumento turinys yra pranašiškas, nes juo siekiama, kad tarpreliginis dialogas vyktų ne tiek doktrininių diskusijų lygmenyje, kuris taip pat išlieka svarbus, bet kad religijos bendradarbiautų siekdamos žmonijos gėrio, kad skatintų žmoniškesnę, broliškesnę visuomenę, remdamos kiekvieno vyro, kiekvienos moters orumą, radikaliai pasmerkdamos bet kokį smurtą, vykdomą Dievo vardu, kaip autentiškos religinės patirties išdavystę.
Pietų Arabijos apaštališkasis vikaras ragina prisiminti, kad šis dokumentas pasirašytas minint aštuonis šimtus metų nuo šv. Pranciškaus Asyžiečio susitikimo su sultonu Al Maliku al Kamilu Egipte. Vyskupo nuomone, šia prasme galima įžvelgti pranciškoniškąjį popiežiaus Pranciškaus magisteriumo elementą. Šis palikimas patvirtintas 2020 m. enciklikoje „Fratelli Tutti“, skirtoje brolystei ir socialinei draugystei, giliai įsišaknijusiai šv. Pranciškaus Asyžiečio tekstuose. Pasak vyskupo Paolo Martinelli, šiame dokumente glūdi „esminis Dievo prašymas, kad visi vieni su kitais elgtumėmės kaip broliai ir seserys, pripažindami begalinį kiekvieno asmens orumą“.
Vyskupas pamini, kad šia Pranciškaus Asyžiečio dvasia dvelkia ir 2015 m. Pranciškaus paskelbta enciklika apie rūpinimąsi bendraisiais namais Laudato si’. „Tai tekstas, metantis iššūkį technokratijai. Jo centre – šv. Pranciškaus Asyžiečio patirtis, kuris sugeba kūrinijoje įžvelgti Aukščiausiojo ženklus ir todėl teikia Dievui šlovę už visus kūrinius“, – sako vyskupas. Jis prisimena ir pirmąją popiežiaus kelionę į Asyžių pirmaisiais jo pontifikato metais šv. Pranciškaus šventės dieną, cituodamas popiežiaus homiliją, kurioje jis pabrėžė šv. Pranciškaus originalumą, dvasingumą, stiprybę, padėjusią atnaujinti Bažnyčią ir galinčią įkvėpti mus šiandien tęsti reformų ir atsinaujinimo procesą, būtiną Dievo tautoje.
(DŽ/Vatican News)
