Popiežius per Kryžiaus kelią: Bažnyčia – nedaloma Jėzaus tunika
Kryžiaus kelio pamaldos ir šiemet surengtos prie Koliziejaus, daugelio pirmųjų amžių krikščionių kankinystę liudijančio antikos amfiteatro, nors popiežius negalėjo jose dalyvauti. Jis pavedė savo vikarui Romoje kardinolui Baldasare Reina jį pavaduoti ir vadovauti pamaldoms, kuriose paprastai dalyvauja daug maldininkų ir kurias nuotoliu stebi daug žmonių visame pasaulyje. Šventojo Sosto spaudos salė paskelbė popiežiaus apmąstymo tekstus Didžiojo penktadienio, balandžio 18-osios, vidudienį.
Pasak Pranciškaus, Kryžiaus kelias yra judanti malda: ji įsiveržia į mūsų įprastus kelius, kad pakilę iš nuovargio eitume link džiaugsmo. Tiesa, Jėzaus kelias turi savo kainą: šiame viską apskaičiuojančiame pasaulyje neatlygintinumas brangiai kainuoja. Tačiau per dovanojimą viskas vėl sužydi: į stovyklas pasidalijęs, konfliktų draskomas pasaulis eina link susitaikymo, beišnykstantis religingumas vėl atranda Dievo pažadų vaisingumą, net užkietėjusi žmogaus širdis gali vėl suminkštėti. Teturime atsiliepti į kvietimą: „Ateik! Sek paskui mane!“ ir pasitikėti meilės kupinu Jėzaus žvilgsniu.
Keturiolika stočių mena Kristaus kančią per paskutines jo gyvenimo valandas, kai po mirties nuosprendžio, nuplakimo, pažeminimo jis eina iš Jeruzalės į nukryžiavimo vietą, pakeliui sutinka dėl jo verkiančias moteris ir artimuosius, savo motiną, o Golgotoje – nukryžiavimo vietoje – prikalamas prie kryžiaus ir miršta.
„Mirdamas palikai mums nuo tavęs nuplėštą savo drabužį, tarsi įgyvendintos tavo meilės relikviją. Jis dabar mūsų rankose, nes tu buvai pas mus, buvai su mumis. Pasilaikėme tavo drabužį, o dabar dėl jo metame burtus, tačiau šie burtai palankūs ne vienam, o visiems. Tu pažįstiatskirai kiekvieną, kad išgelbėtum visus, visus, visus! – pažymėjo popiežius Kryžiaus kelio apmąstymuose ir pridūrė: – Jei šiandien Bažnyčia atrodo kaip plėšomas rūbas, išmokyk mus atkurti brolybę, mums suteiktą per tavo malonę. Esame tavo kūnas, tavo nedaloma tunika, tavo Sužadėtinė. Visi mes kartu.“
„Mums lemtingi burtai krito smagioje vietoje, – pažymi šešioliktosios psalmės autorius, – iš tikrųjų nuostabus yra mano paveldas.“ (SAK/Vatican News)
