Pranciškaus testamentas: „Mano palaikai tesiilsi Dievo Motinos bazilikoje“

Švenčiausiosios Trejybės vardu. Amen.

Jausdamas, kad artėja mano žemiškojo gyvenimo saulėlydis, su gyva viltimi tikėdamas amžinuoju gyvenimu, noriu išreikšti savo testamentinę valią tik dėl savo laidojimo vietos.

Savo gyvenimą bei kunigiškąją ir vyskupiškąją tarnystę visada patikėjau mūsų Viešpaties Motinai – Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Todėl prašau, kad mano žemiški palaikai ilsėtųsi laukdami prisikėlimo dienos Švč. Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje.

Noriu, kad mano paskutinė žemiškoji kelionė pasibaigtų būtent toje senoje Mergelės Marijos šventovėje, į kurią visada užsukdavau melstis tiek pradėdamas, tiek užbaigdamas kiekvieną apaštališkąją kelionę, su pasitikėjimu pavesdamas Jai savo ketinimus ir dėkodamas Jai už švelnų, motinišką rūpestį.

Prašau, kad mano kapas būtų įrengtas šios bazilikos šoninėje navoje, nišoje tarp Pauliaus (Salus Populi Romani) koplyčios ir Sforcų koplyčios.

Kapavietė turi būti žemėje – paprasta, be ypatingų puošmenų ir su vieninteliu įrašu: Franciscus.

Išlaidas, susijusias su mano laidojimu, padengs rėmėjo skirta suma, kurią nurodžiau pervesti Švč. Mergelės Marijos didžiajai bazilikai. Atitinkamus nurodymus esu pateikęs monsinjorui Rolandui Makrickui, nepaprastajam bazilikos kapitulos komisarui (šiandien – kardinolui, bazilikos arkikunigui koadjutoriui).

Viešpats teatlygina tiems, kurie mane mylėjo ir toliau už mane meldžiasi. Paskutinėje gyvenimo atkarpoje mane lydėjusią kančią aukojau Viešpačiui už taiką pasaulyje ir tautų brolybę.

Šv. Mortos namuose, 2022 m. birželio 29 d.

PRANCIŠKUS