Pranciškus – antrasis Lietuvą aplankęs popiežius
2018 m. rugsėjo 22 d., šeštadienį, Pranciškus Vilniuje susitiko su Lietuvos valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais, aplankė Aušros Vartus ir katedrą, susitiko su jaunimu. Rugsėjo 23 d., sekmadienį, Kauno Santakos parke aukojo Mišias ir katedroje susitiko su dvasininkais ir pašvęstaisiais. Grįžęs į Vilnių sekmadienio popietę popiežius aplankė Okupacijų ir laisvės kovų muziejų ir trumpam sustojo prie paminko holokausto aukoms, nes būtent tą dieną – 2018 m. rugsėjo 23-ąją – sukako 75 metai nuo Vilniaus geto likvidavimo.
Pirmojoje kalboje, sakytoje Vilniaus Daukanto aikštėje susirinkusiems Lietuvos politikams ir pilietinės visuomenės atstovams, popiežius paminėjo Lietuvos istorinę patirtį ir kvietė Lietuvą būti vilties švyturiu, skatinančiu dialogą ir atvirumą, semtis stiprybės iš praeities kuriant solidarumu ir atvirumu grindžiamą ateitį.
Katedros aikštėje susitikęs su jaunimu Pranciškus ragino būti drąsiais, nebijoti svajoti ir siekti aukštų idealų. Jis pabrėžė, kad tikėjimas mus skatina kelti klausimus apie save, apie savo vietą pasaulyje, kviečia išeiti iš savo susikurtų schemų. Tai gali būti sunku, tačiau tai yra būtina žmogiškajai, krikščioniškajai ir pilietinei brandai.
Per Mišias Kauno Santakoje Pranciškus ragino Lietuvos katalikų bendruomenę būti „išeinančia“ Bažnyčia, pasiryžusia tarnauti žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena egzistenciniuose paribiuose. Bažnyčia turi būti artima žmonėms, atvira ir gailestinga.
Kauno katedroje kalbėdamas kunigams ir pašvęstiesiems Pranciškus pabrėžė, kad jų tarnystė negali būti suprantama kaip pareigų atlikimas, bet būti gailestinga ir vykdoma su meile. Popiežius ragino dvasininkus būti artimais žmonėms, įsiklausyti į juos, būti atvirais jų poreikiams. Vilniuje apsilankęs buvusiuose KGB rūmuose įrengtame Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje popiežius pagerbė nacių ir sovietų režimų aukas, raginio šių dienų Lietuvą būti „veiklios atminties žeme“, kovojančia prieš neteisybę. Atmintis yra būtina, kad galėtume kurti teisingą ateitį.
Popiežius taip pat vadovavo Rožinio maldai priešais Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslą.
Ši Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. Nuo tos akimirkos, kai Jėzaus atvaizdas buvo įspaustas kaip antspaudas kiekvieno žmogaus širdyje, kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę susitikti Dievą. [...] Kartais atrodo, kad atsivėrimas pasauliui mus įmeta į konkurencijos erdvę, kur žmogus žmogui – vilkas, kur vietos yra tik mus skaldantiems konfliktams, įtampai, kuri mus išsunkia, neapykantai ir priešiškumui, kurie mūsų niekur neveda. Gailestingumo Motina, kaip kiekviena gera motina, mėgina suvienyti šeimą ir kužda kiekvienam į ausį: „Ieškok savo brolio.“ Taip ji mums atveria duris į naują pradžią, į naują aušrą. [...] Brangūs broliai ir seserys! Peržengdami šį (Aušros Vartų) slenkstį patirkime mūsų tarpusavio santykius nutyrinančią jėgą. [...] Marija visada tebūna Aušros Vartai visam šiam palaimintam kraštui!
